Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje jau keletą metų sparčiai plinta „workation“ išvykos – įmonės kolektyvas kelioms dienoms ar savaitėms išvyksta į kurortą, kuriame dieną dirba, o vakare drauge ilsisi. Darbuotojams idėja patraukli – kas nenorėtų už įmonės pinigus išvykti į Nidą ar Balį – tačiau ar ji gali duoti apčiuopiamos naudos darbdaviui? Kaip šią patirtį vertina išbandžiusios įmonės?

Vien eurais naudos nepamatuosi

Nors visuomet naudojamas vienas ir tas pats terminas, „workation“ gali reikšti labai skirtingas įmonių išvykas. Kartais kolektyvas kitame mieste dirba įprastu grafiku, kartais trumpesnes darbo dienas, o kartais kasdienių darbų išvis nedaro ir užsiima tik komandos ugdymu. Verslo psichologė, „Triple O Consulting“ konsultantė Laura Rimkutė pastebi, kad ši skirtis labai svarbi – išvykus svetur, bet nepakeitus darbo modelio, rezultatai greičiausiai nebus ilgalaikiai.

„Pagrindinis į tai investuoti galinčios įmonės tikslas turėtų būti atmosferos ir darbuotojo įvaizdžio kūrimas. Todėl jei „workation“ nebus aiškiai suplanuotas – jei kolektyvas kartu išvyks, kažkiek padirbs, daug išgers ir grįš namo – nauda bus labai trumpalaikė. Didesnių pokyčių galima tikėtis, jei darbai derinami su bendromis veiklomis, su komandiniais pratimais, paskaitomis. Tuomet yra tekę matyti atvejų, kai darbuotojų motyvacija išlieka pakilusi net iki pusės metų po išvykos“, – aiškina verslo psichologė.

Anot jos, kiek darbinė išvyka gali būti efektyvi priklauso nuo kelių faktorių ir nors idėja populiarėja, ji tinka ne visam verslui. „Workation“ naudinga itin konkurencingose srityse, kur darbuotojus privilioja ne vien atlyginimas, bet ir įmonės vardas, taip pat veikloms, kuriose viskas daroma internetu.

„Lietuvoje yra dviejų sričių verslai, kuriems darbinės atostogos jau tapusios norma – tai IT įmonės ir kūrybinės agentūros. Abiejose, ypač pirmojoje, vyksta milžiniška konkurencija dėl talentų, o dirbti galima bet kur, kur yra internetas. Finansiškai pamatuoti, ar tokia išvyka atsipirko, labai sunku, nes darbdavys gali ir nesužinoti, kiek jo darbuotoją bandoma pervilioti, bet šis atsisako išeiti dėl panašių pridėtinių verčių. Bet akivaizdu, jog ji suteikia papildomą pliusą įmonėms tose rinkose, kur patyrusių specialistų neprivilios vien laiku mokamas atlyginimas“, – tiki L. Rimkutė.

Išvyksta ir 700 žmonių įmonės

Kibernetinio saugumo ir didžiųjų duomenų sprendimų bendrovė „Tesonet“ į darbo atostogas vyksta jau penkerius metus. Tai jie daro nepaisant fakto, kad šiandien įmonėje dirba jau daugiau kaip 700 darbuotojų. Patys „Tesonet“ vertina, kad šios kelionės padeda išlaikyti darbuotojus ir ilgam pakelti jų motyvaciją, nors tam pati įmonė privalėjo kiek pakeisti išvykų tvarką.

„Pirmoji mūsų kelionė truko kelias savaites, per kurias dirbdavome 8 valandas per dieną. Po to sutrumpinome darbo laiką iki 4 valandų. Darbuotojai puikiai supranta, kad atostogos yra tik priedas prie darbo, todėl jų motyvuoti papildomai nereikia. Kita vertus, reikia įvertinti, kad produktyvumas negalės būti toks pat aukštas, todėl prieš išvykdami bandome atlikti kuo daugiau darbų, kuriuos tuomet galėtume tik prižiūrėti“, – komentuoja „Tesonet“ atstovė Paulina Vildaitė.

Po darbo valandų įmonės darbuotojai dažniausiai vykdavo į bendrą veiklą, kurios tikslas – kurti komandinę dvasią: patys darbuotojai surengė 20 paskaitų programavimo ir marketingo temomis, kartu komanda plaukė laivu ir vaikščiojo po kalnus. „Šiuo metu esame įsikūrę 10 biurų, todėl labai naudinga daugiau pabendrauti su kolegomis iš skirtingų skyrių. Komandos įvertinimo vidurkiai po kelionės siekia maždaug 9.5 balo iš 10. Investicija pasiteisina, nes didelių projektų užkariavimai įmanomi tik tada, kai darbuotojai jaučiasi komandos dalis ir yra motyvuoti – svarbiausi pokyčiai turi prasidėti įmonės viduje“, – vertina P. Vildaitė.

Produktyvumas tik padidėja

Tuo tarpu Rimvydas Širvinskas-Makalius su „workation“ susiduria ir kaip organizatorius, ir kaip dalyvis. Pigias keliones parduodanti įmonė „Makalius“ pati ne kartą yra skridusi į darbinę išvyką. Pernai kompanija savaitę laiko 5 žvaigždučių viešbutyje dirbo tradicines 8 valandas per dieną, tačiau jokio produktyvumo kritimo nepastebėjo.

„Dalis mūsų darbuotojų privalo likti Lietuvoje, tad keliaujame per du kartus. Stengiamės drauge išsiųsti žmones, kurie dėl darbo specifikos rečiau bendrauja vienas su kitu, nes tai proga geriau vienas kitą pažinti. Sakyčiau, darbo produktyvumas ne tik nenukrenta, bet ir pakyla – darbuotojai ir vakare pasikalba apie darbus, be to savanoriškai pradeda dieną anksčiau, kad ilgiau galėtų ilsėtis“, – išskiria organizatorius.

„Workation“ poreikį jis pastebi ir užsakymuose – įmonės nori vykti į Pietų Europą, nes ten puikios oro sąlygos, bet kartu pigūs ar nemokami telefoniniai pokalbiai. O prieš kelionę vis dažniau išgirstamas užsakovo pageidavimas išsiaiškinti apie viešbutyje esančias darbo erdves ir ypač apie jame tiekiamo interneto pajėgumus.

„Keliones kaip motyvacinė priemonė pasiteisina, nes kai darbuotojas pažįstamiems atsako „šią savaitę dirbu iš Kretos“, jis puikiai supranta, kad tuo gali pasigirti labai nedaugelis. Dažnai vieninteliu motyvatoriumi darbo vietoje laikomi pinigai, bet jie darbuotojo produktyvumą gali pakelti du ar tris mėnesius, tuomet viskas grįš į savo vėžes. Tuo tarpu bendros atostogos kuria jo akyse visai kitą įmonės vaizdą ir atmintyje įsirašo ilgam“, – aiškina R. Širvinskas.

Verslo psichologė L. Rimkutė verslą ragina savarankiškai įvertinti, ar tokia investicija įmonėms gali būti naudinga, bet neabejoja, jog ateityje jų gerokai pagausės.

„Darbuotojai ieško naujų būdų nepraleisti 8 valandų per dieną biure, nes pasaulis per pastaruosius dvidešimt metų labai pasikeitė ir su šiandieninėmis technologijomis sėdėjimas vienoje vietoje būtinai tam tikrą laiko tarpą produktyvumui tik trukdo. „Workation“, kaip ir bendrai darbas laisvu grafiku ar nuotoliniu būdu, atliepia žmonių poreikius ir įmonės turės arba prisitaikyti, arba žiūrėti, kaip didžiausi talentai suka kitur“, – sako „Triple O Consulting“ konsultantė.